Varžybų maratonas prasidėjo jau šį savaitgalį. Keliese buvom Estijoj, Estijos MTB-O čempionate. Kitą savaitgalį – II Pasaulio taurės etapas Švedijoje, dar kitą – daugiadienės Palangoj, dar kitą – Čekijoje, tada – MTB Šiauliai, o tada Molėtų MTB maratonas ir t.t. ir t.t. Ar atlaikysiu? Žiūrėsim, galbūt kažko atsisakysiu, mažinsiu.
Taip norėjau šį sezoną daugiau startuoti XCO, bet regis, ir vėl nepavyko! Galvojau pavyks suderinti kelis sportus, bet kol kas jaučiuosi truputį nusivylus..Žiūrėsim. Liepos 17-24 savaitę visame pasaulyje vyks nacionaliniai XCO čempionatai, gal kažkur dar nukeliausiu. Tik aišku, su tokiu grafiku, formos piko tikėtis neverta..
Apie praėjusį savaitgalį. Be lietuvių, latvių ir esčių, atsikėlė į Estiją ir suomės – dvi pasaulio čempionės + viena prizininkė. Todėl galėjau išbandyti savo greitį realiame kontekste. Sezono pradžioje, pirmoje Pasaulio taurėje, nuo jų atsilikinėjau daug, vien dėl greičio tarp punktų pralošinėdavau po 15-20 sek. Atrodo, kad dabar tas atstumas sumažėjęs. Jei važiuoju ir greitai, ir tiksliai, jo ir visai nėra. Tai teikia vilčių. Galbūt šį sezoną ir pavyks pasiekti kažkokių rezultatų. Jau porą metų mano tikslas – top 6 Pasaulio taurėse, Pasaulio ir Europos čempionatuose. Ir tai realu.
Savaitgalio trasos buvo neįdomios orientavimosi prasme: netankus keliukų tinklas, nedaug punktų, ilgi pravažiavimai tarp jų. O tai reiškia – reikia išvystyti ir laikyti didelį greitį (važiavimo greitis visada toks, kokio reikia tiksliam orientavimuisi. Jei orientavimuisi lėtėti nereikia – važiuoji, kiek gali..). Tai šeštadienį pritrūko truputėlio sėkmės – likau ketvirta, pralošiau 6 sek. trečiai vietai, 11 sek. antrai ir 1,5 min. pirmai. Orientavimosi sporte tai labai mažai! Todėl teikia šiokių tokių vilčių dėl dabartinės mano formos. Nors ir esu lėtesnė už suomę Ingrid Stengard (reiks dar padirbėti su intervalais!), bet stabiliai pravažiavus, galiu tikėtis neblogo rezultato.
Sekmadienį buvo ilga distancija. Pradžia įdomesnė, tačiau žemėlapis labai prastas. Pažymėti ryškūs takeliai neretai visai išnykę, todėl kartais reikia sėkmės ‘pataikant’, o ne ‘suplanuojant’ optimalų variantą. Buvo sunku, nes beprotiškai karšta, daug smėlio ir labai daug sparvų bei uodų! Ir mastelį labai stambų, niekur paprastai nenaudojamą, sugalvojo: 1: 25 000. Viename punkte teko važiuoti per mišką, kalnuota, apaugusia, su pelkėm vietove. Nieko ten nesupratau! Ir atstumas nemažas, kai toks mastelis..Kai porą kartų apėjau tokį patį ratą per pelkę, su dviračiu rankoje ir dūzgiančiu, gal 100 vnt. sparvų pulku, nusprendžiau, kad varžybas jau vistiek pralošiau, kad tai šlykštu ir skauda (dilgėlių neminėjau dar?) ir nusprendžiau grįžti. Taigi trasos nebaigiau. Beprasmiška šitoj situacijoj, kai jau ketvirtadienį išvykstam į Pasaulio taurę, išsikvėpti.
Pora pozityvių savaitgalio rezultatų: supratau, kad forma smarkiai pagerėjo nuo pirmos Pasaulio taurės, bet dar nedžiugina IR pagaliau nuo pečių išnaikinau dviratininko įdegį! 
Ir dar išvada dėl Estijos: jei gali nevažiuoti į MTB-O Estijoj – nevažiuok.
Linkėjimai!
-
- Foto: V. Reinartaitė
Džiaugiuosi, kad turiu vietą, kur galiu papasakoti ir apie moterų sporto (ne mažesnes!) aistras.
Visą maratoną (65km) kasmet išdrįsta važiuoti vis daugiau moterų. Jei teisingai suskaičiavau, šiemet jų buvo 10.
Trejetuko rezultatai:
1. Tatjana Kaliakina 2:38:25
2. Karolina Mickevičiūtė 2:45:39
3. Isabella Kłosowska (POL) 2:45:57
Atitrūkimas nuo Tanios didelis. Pagrindinė to priežastis – kad lenkę sutikau likus 15km iki finišo. Visą trasą ji važiavo su jai ‘paskirtu’ vyruku iš to paties klubo. Supratau, kad nieko gero nebus. Pabėgt nuo vyro tikrai nepabėgsiu, vežt ‘ant rato’ irgi nenoriu. Truputį nepasitikėjau ir savo jėgų rezervais (kam užteks, kam nebeužteks, nors jaučiausi daug geriau nei pirmam rate). Žaidėm katę-pelę. Kai mergaitė kur nors smėlyje užklimpdavo, o lenkas jos laukdavo, laukdavau ir aš. Jis visą laiką stebėjo situaciją, nuolat su ja kalbėjo, aiškino kaip daryt ir pan. Po kiek laiko, įvažiavus į vienvėžį takelį, truputį truktelėjau. Bet ji greit pasivijo, visa daug labiau uždusus nei aš. Tada pradėjau regzt planą pabaigai. Vienintelė apskritai galima vieta pabėgt buvo paskutinis kalnas. Žinojau, kad turiu į jį įvažiuot pirma, nes užvažiavimas komplikuotas, antram gali tekti truputį prilėtint, o ne užvažiuot iš greičio. Pakilus, žinojau, važiavimas greitu vienvėžiu, kur irgi galiu pasileist pilnu greičiu. Tuo tarpu vis dar tyliai sėdėjau už lenko nugaros ir laukiau. Ir sulaukiau! Atvažiavo Julius J. Tai reiškė, kad galiu sėst ant ‘savo rato’. Truputį taip pavažiavom ir iš jo nugaros, prieš prasidedant dviračių takelio vingiams, spurtavau. Ir man pasirodė, kad Juliukas mergaitę truputį prilaikė, manyčiau ne specialiai, bet pusę akimirkos užtruko kol ji jį aplenkė, ir man tas labai padėjo. Gal ir ankstokai pradėjau, bet mūsų finišu turbūt tapo tas kalnas. Jei tik būtų buvęs nors kiek mažiau status, abejoju, ar ilgai aš išlaikyčiau maksimalų pulsą..Kalno viršuje šaukė Ramunė A., nuolatinė mano konkurentė ir draugė MTB-O, kuri šaukė, kad varyčiau (daugiau žmonių ten nebebuvo..). Išdėsčius jėgas užkapojau į tą baisų kalną, nesižvalgiau atgal ir važiavau kiek galėjau iki pat finišo. Lenkė pralošė 18 sek. Nežinau, man atrodo, kova buvo ne ką prastesnė nei vyrų sporte ir ją irgi būtų buvę įdomu stebėt (LT XCO čempionate irgi pasigedom žiūrovų). Kitąkart nepamirškit, kad moterys irgi karštai kovoja!
Va taip gavosi toks didelis atsilikimas nuo Tanios. Nesakysiu, kad galėjau su ja kovot. Nemanau. Turėčiau daugiau plente važinėt. Bet kokiom 4 min laikas tikrai galėjo būt geresnis.
Apskritai, toks varžybų formatas – man ne prie širdies. Nuobodu, ištęsta, netechniška. Bet suprantu, kam jis ir kodėl. Ir džiugu, kad vyksta ir kad tiek žmonių dalyvauja! Ir oras dar buvo nuostabus!
Startuoti visoje maratonų taurėje negalėsiu, sutampa su svarbiausiais MTB-O tarptautiniais startais. Pasimatysime tik Molėtuose.
Žadėtasis nuskenuotas mtb parko žemėlapis!
Vėl dingau. Tai todėl, kad Vengrijoj susirgau ir nebuvo nuotaikos apie nieką pasakot.
Taigi penktadienį turėjom sprintą, 28 kontrolinius punktus visai mažoj apleistoj urbanizuotoj teritorijoj (kažkokia buv. militarinė zona). Mano laikas 24:40 (13vt.), nugalėtojai pralošiau apie 2 min..Padariau porą smulkių klaidelių, maždaug po 40 sek. O klaidelės, kai sprinto orientavimasis toks greitas, gali būti ir sustojimas. Kartelį akys pametė kur esu žemėlapyje, iš kokio punkto į kurį važiuoju. Tai kainavo 40 sek. (kelias vietas). Kitąkart išvažiavau į kitą punktą neperžiūrėjus viso ilgo varianto. Pasirodo, reikėjo apvažinėt draudžiamą teritoriją ir iš punkto išvažinėt iškart lanku. Dar 40 sek. Be to, nuo starto ėmiausi blogos strategijos. Vengrijoj galima važiuoti ir ne takeliais. Todėl čia reikėjo tiesiog visur važiuoti tiesiai. O aš, gal vis dar pripratus prie griežtų Danijos taisyklių, važiavau takeliais. Įsigudrinau tik įpusėjus. Taigi ir ten pralošiau. Bet apskritai tuo startu buvau patenkinta. Mano greitis buvo geras, orientavausi greitai. Kitaip nei kitas dienas…
Šeštadienį buvo vidutinė. ~12km tiesia linija, taigi realus kilometražas ~30-40% didesnis. Bet trasa buvo itin paprasta. Todėl ją geriau pravažiavo ir prasčiau besiorientuojančios, ber gerai minančios merginos. O aš jaučiausi jau nelabai…Užėmiau 25 vt. (iš 50). Ir tai vos su 2 min klaidų, kai galutinis laikas buvo 53 min. Vadinasi likusios 6 – dėl greičio…
Sekmadienio ilga apskritai buvo trumpiausia trasa mano gyvenime Po bendro starto (oficialiuose čempionatuose startas pavienis, su laiko intervalu, o bendras organizuojamas paįvairinimui kitose varžybose), išvažiavus dideliu greičiu, pajutau, kad negaliu. Dar nė pirmo punkto neprivažiavus apsisukau ir grįžau. Juokingiausia, kad organizatoriai buvo į kišenėlę įdėję gps siųstuvą, taigi akylesni internete galėjo stebėti mano dailų grįžimą į finišą
Apskritai Pasaulio taurių etapai yra 4 metuose. Etapą dažniausiai sudaro 3 startai. Pasaulio bei Europos čempionatai taip pat yra Pasaulio taurės dalis. Kitas etapas – birželį Švedijoje.
Dabar tik norisi pagaliau pradėti treniruotis jėgai (=greičiui). O kol kas tik sergu. Ir praleidinėju visokius mielus krosus LT…
Nuoširdžiausi atsiprašymai nerašymo proga! Daugiau nepasikartos
Oi, buvo laikas, pilnas visko. Ir keliavimo, su juo susijusių visokių rūpestėlių. Ir prisitaikymo prie naujos laiko zonos, galvos svaigimo, aukšto pulso kelias dienas po grįžimo, ir adaptacijos prie naujos temperatūros. O kur dar kalnai reikalų, kuriuos reikėjo išspręsti per tas 3 dienas (anos savaitės pirmadienio-trečiadienio). Penktadienį grįžus, jau trečiadienį popiet išvykau į Klaipėdą. Iš ten keltu į Karlshamną, tada per tris tiltus į patį Danijos kampuką, Skive vadinasi. Turėjom kasmetinę tradicinę orientavimosi dviračiais stovyklą. Gyvenom kariniam daliny! Va čia tai atrakcija buvo! Tikras, veikiantis dalinys. Aplink zuja jaunuoliai, žygiuoja, keliauja į pratybas su aprangom ir šalmais ar iš jų. Kartu su jais ir valgydavom valgykloj. Maistas nelabai. Dar niekada skanus Skandinavijoj nebuvo tiesą pasakius Viskas be skonio ir sausa. Bet užsidedi padažo ir gali valgyt ką nori Stovyklos programa buvo labai intensyvi, kaip visada. Turėjom po 2-3 treniruotes-varžybas kasdien. Ketvirtadienį dalyvavau supersprinte (kalnuota neilga trasa su daug punktų) ir naktinėj (po lempą ant dviračio ir šalmo ir pirmyn į mišką!). Penktadienį – ilgoj trasoj po poligono smėlynus (rytinę treniruotę dėl baisaus galvos skausmo praleidau). Šeštadienį buvo vidutinė, popiet trasa su senoviniu kareivišku žemėlapiu, o naktį – greitojo atsižymėjimo varžybos Dalyvavau tik vidutinėj, nes vėl atsinaujino kelis, teks vėl saugot, šildyt, raumenį masažuot ir t.t. Atsižymėjimo varžybėlės – nieko oficialaus, jeigu nežinot. Sugalvota pramogai. Sustato daug elektroninio atsižymėjimo stotelių, pvz. dideliu ratu, o per vidurį žiūrovai. Dalyvaujama porom, yra atrankinės, pusfinaliai, finalas Kaip ir nieko nauja, tą jau esam matę. Bet nesam matę tankų iš taip arti! Padarė organizatoriai mums atrakciją. Atvarė tanką-tiltų montuotoją. Tankas, su kažkokiu mechanizmu iškėlė, atlenkė ir pastatė ant žemės tiltą. Jį valdė du kareiviai. Vienas tanko viduje, kitas lauke. Tas, kuris viską prižiūrėjo lauke, turėjo nerealų nuotolinį pultą su oranžine spalva šviečiančiais dideliais mygtukais! Ne nu, berniukų žaidimų aikštelė, ne kitaip! O per tą tiltą padarė finalą, su atsižymėjimu ant jo stovinčiose stotelėse. Buvom vidury jų artilerijos sandėlio-garažo, matėm visokius aparatus, konteinerius, su UN (United Nations) ženklais ant šonų. Neįtikėtina, kaip arti jie mus įsileido ir dėl to nejautė jokios įtampos. Pasirodo, keletas mtb-orientacininkų yra iš šito dalinio ir jiems pasirodė, kad mums taip bus labai patogu
O sekmadienį startavom jau tik vienoj trasoj. Kurios užteko visiškam nuovargiui pasiekti. Buvo ultra long. Tai irgi ne oficiali distancija, todėl gali būti bet kiek – ir 3, ir 4, ir daugiau valandų Aš užtrukau 3:14, pralošiau apie 16 min ir vistiek buvau ketvirta (geriausias mano tų kelių dienų startas). Nustebino mano gebėjimas taip ilgai išlaikyti gerą savijautą ir pastovų greitį. Lėtėti, pajutau, ėmiau apie 2:50. Bet kokiu atveju, net jei ir dėl kelio vis dar nedariau jokių jėgos ir greičio treniruočių, bendras funkcinis pasiruošimas labai pagerėjęs ir tai džiugina. Tai pamatas, ant kurio vėliau jau galima kažką pastatyti.
Į namus grįžti dviem dienom nevertėjo. Todėl su drauge brite Emily sėdom į mano mašiną ir nurūkom į Hamburgą apie 400 km. Ten pernakvojom, kitą dieną gražiai pasivaikščiojom, trumpai, bet smagiai pavažinėjom artimiausiam miške ir vakare sėdom su visa mašina į naktinį traukinį, vežantį į Vieną. Taigi rašau iš draugės Michi buto. Čia viskas žydi, rausvai, baltai. Medžių lapai jau išsiskleidę, kvepia pavasariu. Pabūsim porą dienų ir ketvirtadienį šiaušim į pirmą pasaulio taurės etapą Vengrijoj. Prašom stebėti ir sirgti : http://www.mtbo.hu/series.php/frontpage/index/event/3
Penktadienį sprintas. Šeštadienį vidutinė. Sekmadienį ilga bendru startu. Tada namo
Iš savęs labai gerų rezultatų dar nelaukiu, pasistengsiu mėgautis. Orientavimosi suktybėm, takeliais, oru, draugais aplink.
Praleidžiu sezono atidarymo krosą, labai nepykit
Bučkis!
Keliu cia mazai, per visa teritorija eina vos keli didesni (t.y. juose daugiau nei kitur masinu, bet ne juostu!). Labai didele dalis keliu isasfaltuota. Bet neisciustyti. Nieko nestebina, jei prikrite akmenu, purvo gabalu, apsaugu, tinklu nemaciau niekur. Bet maciau daug zenklu ‘washouts’ – tai gali buti ir siaip vandens atnestos siuksles, ir nuosliauza, ir nuplautas kelias. Taigi niekur nenuskubesi. Privaziuoji toki zenkla ir suki visa kelia atgal:). Dvieju juostu keliu jie turi is viso ~20km, prie Auklendo ir Welingtono. Keli is musu dviratistu kompanijos ant vieno is greitkeliu buvo sustabdyti policijos. Tai vyrukas stebejosi, kaip jie visu pirma ant jo uzsiropste (matyt nebuvo jokio normalaus uzvaziavimo, sake, per kazkokius krumus prasibrove), o tada juokesi, kad situose vieninteliuose 20km draudziama vaziuoti dviraciais, issitrauke zemelapi ir nuodugniai isaiskino, kaip vaziuoti toliau.
Taigi keliu nedaug. Pietinej (apatinej) saloj ir kaimeliu, miesteliu nedaug, gyvena nedaug zmoniu. Tik gamta, nac.parkai, rezervatai, – rojus hikintojams! (dviraciams tie fantastiski takeliai daznai draudziami). Visuose parkuose yra DOC visitors centrai, kur galima gauti visa info apie marsrutus, uzsirezervuoti ir susimoketi uz nakvyne viename is kalnu nameliu (huts). Taip pat cia – svarbi naujausia info apie orus. Jie l.permainingi. Kol sviecia saule – vasara. Bet tik pasislepia, pakyla gusingas vejas, o jei ir lietus – ziu, patekai i velyva rudeni (geras lowe alpine dzemperis l.padejo).
Jau siaurinej saloj patyrem tikra salti. Pabudus, palapines ledu apsalusios buvo. Pietinej, kur daug kalnu, vyrauja alpinis kalninis klimatas. Net jei ir buciau tesus zygi, nebuvau jam, irangos prasme, pasiruosus. Tuo tarpu visas 7 naktis praleidau kemperyje – ir silciau, ir sausiau.
Kalbant apie ju ekonomika. Gamina jie nedaug. Truputi vidinei rinkai. Kitka atsiveza is Australijos. Eksportuoja vyna, mesa, vilna ir piena. Beje, karviu skaicius, palyg. su aviu, kurios tokios artimos siam krastovaizdziui, sparciai dideja. Mat kinai atrado karviu piena!
Taigi gamyklu taip ir neuzmatem. Ukiai irgi gan nedideli, su mielom pasto dezutem prie vartu. Sakyciau neverslus netgi jie. Nereikia jiem. Nesistengia kuo greiciau ir zutbut praturteti, tapti direktoriais, vairuoti naujausias masinas, apsikrauti busto paskolom.
Matyciau daug verslo galimybiu (net ir zemelapiu rinkoje, salis nenupiesta!), daug sriciu neisvystyta. Bet rinka nedidele, vos 4mln. gyventoju. O teritorija milziniska, transporto sanaudos dideles, perkamoji galia – nelabai..ukininkai jie, paprasti zmones. Nesvariom nutysusiom maikem, ‘kepkom’, senom masinom su ‘galais’, l.atsakingai naudojantys daiktus ne po viena karta ir ne vienam tikslui tai kokie is ju vartotojai Be to, jei jie truputi panasus i savo protevius britus, turetu buti konservatyvus. Su naujais produktais, paslaugom (pvz neturi privalomojo civilinio masinu draudimo!), galetu buti nelengva.
Del teritorijos ir nedidelio gyventoju tankumo, ir interneto bei mob.rysio problemos. Statyti stotis keliems namams – per brangu. O placiajuosti kabeli (ar kaip jis ten), per jura jie tiesia tik dabar (!).
Dar apie ju budo bruozus.
Sutikau ne viena, nemegstanti miestu (ypac didziausio Auklendo), viso miesto gyvenimo, disciplinos, planavimo, skubos, vartojimo kulturos. Daugeliui tai blogiausia vieta gyvent NZ. Jie keikia savo protevius, kurie laiskuose namo rase: “oj, kaip gerai cia nudega tas miskas, labai greit galima uzsiimt zemes ukiu”. Taip isnyko tukstantmeciai kauriu miskai, kita vietine flora ir fauna. Bet tuomet tai buvo isgyvenimo, prisitaikymo klausimas. Priveze jie ir visokiu gyvunu bei augalu. Oposumu ypac nekencia (mieli meskenai tokie), spendzia jiems spastus su vistos kiausiniu viduje (ant virsaus parasyta “hands off” ). Ir siaip nevengia ju ant kelio nutrenkti. Dar negali pakesti “svetimu” ir labai pas juos vesliai auganciu krumu bei zoliu (pavadinimu aisku neprisimenu). Bet netgi musu ruzavuju graziuju virziu nemegsta. Viska, kas “svetima”, purskia bjauria balta chemija. Panasiai atrodancia chemija, tik su lektuveliais ar masinom, purskia ir laukus. Tai stai kodel zolyte tokia zalia! Tos avys – narkomanes..Ir tik dabar pradeda programas, kaip tresimui naudoti karviu mesla. Ot atradimas..:)
Dar, pasirodo, pasauline gamtosaugos organizacija (nez. tikslaus pavadinimo), NZ yra paskelbusi viena is labiausiai tersianciu gamta pasaulyje! (As apsalus ). Ir pasirodo uz tai jie moka didziulius mokescius. Sakau, gi nesamone. O man atsake, kad zinai, mes gi mazi, niekas nesiskaito..Kazkas pazistamo?..
Kalbant apie tarsa ir siuksles, siaubingai daug masinu metalo lauzo. Klausiau, kodel taip. O gi pasirodo, 6-7 des. jos buvo baisiai brangios, sudarydavo 1/3 namo kainos. Todel, kai pradetos konteineriais vezt is Kinijos ir Korejos, prisipirko visi. Po trukumo, zmones linke nebejausti saiko (vel matau paralele su mumis). Dabar tos masinos rudija kiemuose. Kitos paverstos namais. Oj daug tokiu autobusu su uzuolaidom ir gelem maciau
Dar galiu papasakoti, kaip jie sildosi namus, is kur elektra. Daugiausia elektros pagamina hidroelektrines, atominiu nera (nieko nuostabaus seisminej zonoj). Kiti, kas gyvena prie terminiu vandenu, sekmingai naudoja juos ir niekam nieko nemoka (pasiseke!). Va taip va.
O dabar apie dviracius. Dviraciai ant kelio sukelia daugelio nepasitenkinima. Cia dviratis nera transporto priemone, KET jo taip neapibrezia, todel ir vietos ant kelio jam nera. Lenkdami vairuotojai gasdina, pravaziuodami l.arti, beveik visi pypina..As niekaip nesupratau. Tai paklausiau. Sake, kad daugelyje dar sriciu NZ visuomene reikia mokyti ir sviesti. Juk vos vienas kitas yra isskride is salos ir mate daugiau pasaulio. Gan izoliuota vieta. Idomu stebeti ivairiu kulturu itaka.
Toliau apie dviracius. Sportas.
MTB sportas su visom rusim – siaurinej saloj. Pietinej, kiek patyriau, jie pradedantys, mtb varzybos zvyrkeliais, dviraciai l.paprasti. O siaurinej saloj yra bent keli tikrai geri MTB parkai. Tai reiskia, kad zmoniu rankom padaryti fantastiski takeliai, singletrail’ai. Visokiausi. Su daug iskeltu posukiu, lygesniu kietesniu gruntu (greiti!), kiti l.raizyti, status, su saknim, dropais, purvu ir smeliu, taip pat DH su kickeriais ir tt. Rotorua (apie kuria zadejau parasyt veliau) garseja pasaulyje kaip vienas geriausiu MTB parku. Kitas panasus – Whistleris Kanadoj (gal kada nors..). Taigi Rotorua yra is viso 90km singletrail’u, fantastiskais pavadinimais, nerealia realizacija. Ir parkas nemokamas. Susimoki tik uz zemelapi. Vietove aisku kalnuota. Issinuomavau Scott Genius (sunkenybe traktoriaus padangom). Oj kaip sunku buvo pradzioj kol iki virsaus uzsiropsciau. Bet uzvaziavau, nesistumiau!:)
Zodziais tu takeliu nenupasakosiu. Jie isbando visus dviracio technikos elementus. Ir as buvau, sau paciai neitiketinai, greita, drasi, pasitikejau dviraciu, breziau teisingas trajektorijas. Gal del l.stabilaus dviracio..
Dar miestelyje uzkalbinau kruva dviratininku, buvo aisku kur je ruosiasi. Taigi palydejo mane iki nuomos ir parko pradzios. Jie australai, besivarzantys xc. Issisnekejau su vienu, vardu Bryan. Jis vaziuoja 24h solo. Pazistu dar viena australa, kuris vaziuoja 24 solo – Adrian Jackson AJ! Pasirodo jie draugeliai, kartu mina! Abu is Melburno! Mazas pasaulis..:) Veliau miske vel susitikom. Galvojau be sansu man su jais, praleisiu, bet ikalbejo pabandyt kartu. Aisku pulsas 170rpm ir aukstyn, ir zemyn Bet ziuriu, kad atsiduriau viduriuke . Su jais pravaziavau dar kelias trasas, pvz ‘rollercoaster’. Veliau kada nors reiks nuskanuot trasu zemelapi (neismeciau, turi kazkur tarp daiktu but ). Nuotrauku nepadariau jokiu, fotiko neemiau. Be sansu! Viena – pavojinga. Antra – paskutinej trasoj “corners” uzklupo baisus tropinis lietus. Net ir su traktoriaus ratais galvojau uzsimusiu. Bet buvau atsargi, puikiai suprantu, kad sezonas dar neprasidejo. Tik sortus uzsidejau apatinius trumpus, ant virsaus placius (tipo kieciau atrodo:) ). Visur prilindo zvyro, ziauriai pritryniau. Vaikai, purve trumpais sortukais nevazinekit! Gyveni ir mokaisi taip sakant
Kava. Man aktuali tema.
Prisipazistu: esu anonimine kafomane. Bet manau dar valdoma .
Taigi cia ismokau dar pora kavos pavadinimu: “short black” ir “plain white” (uzsisakiau turbut vos karta). Bet “short black ” ismokau gerai. Kartais kelis kartus kartodavau short, very short, palinksedavo, bet vistiek puodeli rudo viralo ipildavo. Tiesa, kartais, susalus, pavargus, ir toks isgelbedavo. Bet kas yra espresso, zino tik didesniu miestu barmenai. Tenka prisitaikyti, kai labai norisi : NZ – short black, Ispanijoj – cafe solo, Italijoj – cafe, Lt- espresso ir tt..
“Plain white” yra kazkas panasaus i cappuccino, man pasirode, su maziau ir gal nepustu pienu, bet nesu tikra..Kavu galima uzsisakyti small (normalaus dydzio) ir regular (l.didelis puodas!) (JAV itaka?).
Maistas.
Geras, sveikas siltas maistas restoranuose sakyciau brangus. Net lyginant su Europos kainom. Pigiau pavalgyti galima visokiuose azijietiskuose. Vieni prastesni, kiti – tikrai puikus, su daug darzoviu, kaip as megstu. O jei tiesiog esi ziauriai alkanas – ciumpi fish&chips (po 3 karto daugiau nebegaliu uzuosti to aliejaus kvapo). Take away fish&chips – daznai vienintele vieta visam miestely, kur gali gaut maisto, kur net parduotuves nebuna. Gauni didziuli riebala, zuvis tesloje ir bulves fri, suvyniota i tona rudo popieriaus. Toks didelis siuntinys gaunasi. Isvynioji vidury medinio stalo lauke ir kerti.
Geresnese kavinese (kur yra kavos aparatas su slegiu), buna kito britisko gerio – meat pie, mesos pyrago. Tai apskritimo formos sandariai tesla uzdarytas pyragelis, su mesa ir suriu viduje. Idaras tasus ir balksvas toks . Turbut kukuruzu miltu deda, kad suklijuotu. O kur dar hamburgeriai, keksiukai, ivairus trikampiai sumustiniai. Restoranuose – vietine aviena ir zuvis. Pirkom abieju ir supermarketuose. Palygint nebrangu ir ziauriai skanu!
Tradicinis desertas Pavlova. Kiausinio baltymo plakinys su cukrum, kuris sukieteja kepamas zemoj temperaturoj orkaitej. Ne mano skonio..
Kiwiai (nz) ir Oziai (aus) del jo pesasi. Abeji aiskina, kad tai ju tradicinis desertas..:)
Visa diena trinuosi Christchurch oro uoste. Del to tiek prirasiau Ryte buvau mieste. Baisu nu. Nepatogu net ziuret. Namai, baznycios. Nefotkinau..Pries savaite daug maziau miesto centro buvo uzdaryta, dabar, sako, griuva namai, nesaugu. Kariuomene isplete uzkarda. Nesaugus namai zymimi geltonu lipduku, o tie, kuriuos jau griaus ir apskritai reikia laikytis atokiai – raudonu. Viska maciau is takso. Ir is tikruju noriu kuo greiciau is cia isskrist. Oro uosto parduotuves uzdarytos, veikia pora kaviniu, kazkokia nekokia atmosfera..dar valandele..
Sveiki!
pirma karta rasau is tikro kompiuterio! koks palengvejimas..
taigi vakar, antradieni, pabegom is triju dienu planuoto stripraus lietaus Nelson Lakes regioniniam parke ir atsibeldem i siaurine pietines salos dali, Abel Tasman nacionalini parka. Tai vieta, kurioj issilaipino olandu keliautojas Abel Tasman. Pirmame poste man atrodo apie ji rasiau. Cia kaip rojuj! Balti papludimiai, ilankos, ilankeles, zydras vanduo. Apsistojom kempinge ten, kur baigiasi kelias ir prasideda miskas su pesciuju takeliu. Ispudi mums daro tai, kad vos per viena valanda, gamtovaizdis cia gali pasikeisti neatpazistamai. Is tu ezeru, kur augo didziules egles, milziniskos tujos, maumedziai, kiti spygliuociai, leidomes i apgyvendintas teritorijas, lygumas su ganyklom, lapuociais, kol uz mazdaug 1,5 val atvaziavom vel i labai tankius, nepraeinamus kaip dziungles miskus-krumynus. Bernai isejo hikint dviem dienom, su nakvyne velnias zino kur. As likau, nes noriu pasitreniruoti. Vistiek su dviraciu daug visko pamatau. Nors ir man gal butu norejesi…Gris jie is tos tolybes su vandens taxi. Idomu, ka? Laiveliai zmones parplukdo arba nupludo ir jie gali grizt. Siandien apsiniauke, gal truputi palinos, bet cia oras siuo metu geriausias, turbut vandenynas nupucia.
Leidau sau vakar nuvaziuot (minejau, kad lt pamirsau vairuotojo pazymejima?) i restorana, pasimegaut, kad nereik indu saltam vandeny po to plaut
Pries tai 2:15 pavazinejau po kalnus. Atradau dar viena mtb parka, bet ivaziavus vos viena takeliu (beje vadinosi tai granny-liet. senele), supratau, kad nieko nebus. Uzlipau atgal pesciom, nes per statu vaziuot. Su sitom padangom to parko isbandyt negalesiu…:( nebent vel kazkur ieskot nuomotis dvirati…
Siandienos planas – ilgesne treniruote, jei smarkiai nelis.
O siaip. Skauda desini, vis ta pati, keli jau antra savaite. Geriu priesuzdegiminius..Ziuresim…
Pamatytumet ta musu kemperi..:D Ne kemperis, musu isivaizduojama prasme, o nusiures mazas busiukas. Durys klykia kai varstai, visa kempinga zadinam. Dauztas milijona kartu, apklijuotas lipdukais, ispurkstas graficiu. Praso, kad parasytmem viduje ka nors apie save vienu zodziu hipizmas pigiausias variantas buvo 5 dienom – 330 dol (660lt mums trims).
Treniruote pavyko – 3:05, pakilimo suma 1125 m, pulsas 132/171 Bet kojos neatsistaciusios, o keli maudzia. Ryt gal darysiu kazka kita.
Siaubas kaip niezti smelio musiu ikandimai…ana nakti triskart pabudau, kad pasikasyciau..o pakasius, jie tinsta ir sunkiai praeina. bet praeis
Ryt vakarop, jusu paryciais, isvykstam atgal i Nelson Lakes, vaikinai vel bandys nueit iki ezerelio kalnuose, o man gal pavyks iki jo nuvaziuot. Jei geras oras. Jo cia reikia paisyt. Vis nuvaziuojam i DOC, turizmo info. Norint eit i kalnus, ten ne tik rezervuoji vieta kalnu namelyje (jei keliauji su nakvyne), bet ir palieki aprasyta savo marsruta, kur pastatei masina ir tt.
Kvepiu dumu Pasigamine vakariene, sedejom prie lauko zidinio, svirpia cikados, gan silta naktis bus. Labos..
Siandien antradienis, bet pradesiu nuo sekmadienio. Pirma puse dienos praleidom ant vandens. Dar niekada nesu taip greit plaukus laivu! Nereali ir laivo igula, maoriai smagus biciukai, besimegaujantys darbu, truputi nuobodziaujantys, kai mes aikciojam nuo simtu sokciojanciu delfinu, ieskantys mums banginiu. Rado tris! Sitoj ilankoj ju gyvena apie 165, taciau, kad prasimaitintu, jie buna atskirai, kasdien suvalgydami po 1t maisto! Taigi stebejom sperm whales-didziausius pasaulyje banginius su dantimis. Idomus man pasirode ju kvepvimas. Kas valanda jie isneria i pavirsiu, kvepuoja 10 min, ispusdami su oru itraukta vandeni. Per ta laika, jie deguoni absorbuoja i raumenis (plauciai vos karves plauciu dydzio), pasisavinimo efektyvumas 90%, kai zmoniu 15%. Neblogai cia sportui butu koki mazulyti gena isioperuot
dar matem kelis simtus delfinu vienoj vietoj, medziojanciu spieciais, ruoniu kolonija, nei saugoma, nei izoliuota, jei noretusi – eik ir ciupinek. Bet nepatartina, tai mes tik artima fotosesija padarem
Ir jokiu cia cunamiu. Christchurch irgi gyvenimas teka sava vaga toliau. Tiesa, kareiviai padare barikadas, uzdare centra. Ten senesni pastatai – tik sipuliu kruvos..aciu visiems, kas rupinasi!:)
Taigi pasiemem fantastiska lauza kemperi, visa graficiais nupiesta, vaziuojanti max 80kmh, i kalna 40:). Padare jie man vakar gimtadienio siurpriza. Nupirko pyrageliu, balto vyno. Uzsidarem ciuziniais isklotam kempery ir pliekem kortom kazkoki lenkiska zaidima Mano pakeleiviai – programeris is Vilniaus Laurynas ir sociologas is Varsuvos Michal.
Sekmadieni nespejom, bet vakar fantastiskai pavazinejau. Itin technisku singletracku, skirtu pestiesiems is tikro, 2 val. Po to vidury niekur kepem bulves su grietine ir laiskiniais svogunais, valgem salotas su pomidorais ir balzamiko actu
buckis!
Siandien antradienis, bet pradesiu nuo sekmadienio. Pirma puse dienos praleidom ant vandens. Dar niekada nesu taip greit plaukus laivu! Nereali ir laivo igula, maoriai smagus biciukai, besimegaujantys darbu, truputi nuobodziaujantys, kai mes aikciojam nuo simtu sokciojanciu delfinu, ieskantys mums banginiu. Rado tris! Sitoj ilankoj ju gyvena apie 165, taciau, kad prasimaitintu, jie buna atskirai, kasdien suvalgydami po 1t maisto! Taigi stebejom sperm wheals-didziausius pasaulyje banginius su dantimis. Idomus man pasirode ju kvepvimas. Kas valanda jie isneria i pavirsiu, kvepuoja 10 min, ispusdami su oru itraukta vandeni. Per ta laika, jie deguoni absorbuoja i raumenis (plauciai vos karves plauciu dydzio), pasisavinimo efektyvumas 90%, kai zmoniu 15%. Neblogai cia sportui butu koki mazulyti gena isioperuot
dar matem kelis simtus delfinu vienoj vietoj, medziojanciu spieciais, ruoniu kolonija, nei saugoma, nei izoliuota, jei noretusi – eik ir ciupinek. Bet nepatartina, tai mes tik artima fotosesija padarem
Ir jokiu cia cunamiu. Christchurch irgi gyvenimas teka sava vaga toliau. Tiesa, kareiviai padare barikadas, uzdare centra. Ten senesni pastatai – tik sipuliu kruvos..aciu visiems, kas rupinasi!:)
Taigi pasiemem fantastiska lauza kemperi, visa graficiais nupiesta, vaziuojanti max 80kmh, i kalna 40:). Padare jie man vakar gimtadienio siurpriza. Nupirko pyrageliu, balto vyno. Uzsidarem ciuziniais isklotam kempery ir pliekem kortom kazkoki lenkiska zaidima Mano pakeleiviai – programeris is Vilniaus Laurynas ir sociologas is Varsuvos Michal.
Sekmadieni nespejom, bet vakar fantastiskai pavazinejau. Itin technisku singletracku, skirtu pestiesiems is tikro, 2 val. Po to vidury niekur kepem bulves su grietine ir laiskiniais svogunais ir salotos su pomidorais ir balzamiko actu
buckis!
Taigi vakar atsiskyrem nuo grupes. Trise. Du bicai ir as. Jie planavo tranzuot po pietine sala, turi dar po pora savaiciu iki skrydzio namo. Tai savvaite sutarem praleisti ant ratu kartu.
Welingtone, ju sostinej, kemperiai nenuomojami, o ir kelt juos per Cook Straight sasiauri tarp dvieju salu, brangu. Vienintelis variantas ivykdyt plana liko vaziuot i Christchurch, is ten pasiimt ir ten grazint. Vakar ryte persikelem pesciom (apie 3,5 val). Atsidurem mazuteliam kaimely Piktone, Savignon Blanc vyno regione, su daugiausia sauletu dienu metuose. Ir tikrai! Visur toki visoki ora turejom, kelte buvo pilka, darganota, nyku, o tik atsikele, vel pakliuvom i vasara. Uzsidedam nuo saules poveikio stipraus kremo ir pirmyn. Ketinom cia issinuomot dviem dienom masina – nuvaziavimui iki Christchurch. Dviem, nes ofisas sestadieniais – iki 12 am, sekmadieniais – nedirba. Masinos nuoma is pradziu atrode nekaip. Nebuvom nieko uzsirezervave, kainos nezmoniskos. Tada radom ‘relocation’ varianta. O tai reiske, kad turim per dvi dienas i kita kompanijos padalini pristatyti masina, nes jiem jos reikia. Taigi 50 dol dviem dienom! Nerealiai
Kadangi vistiek vaziuojam palei vandenyno kranta, vakar sustojom viename is laukiniu kempingu. As po aplinkines kalvas vazinejau, jie gurksnojo arbata. Vaizdai fantastiski! Vel visai kitokie. Kalvos, kalnai, bet be jokios augmenijos, tik geltona ir pilka kaip siaudas zole, tokios pat avys. Kontrastas siaur. salos ryskiai kaip golfo lauku zolei.
Tai buvo pirmas pavazinejimas ne ant asfalto. 2:20 gryno vaziavimo, 800 m pakilimo, pulso vid 134.
Rasau is palapines, apsimiegojus dar, Kioukuros kempinge. Uz poros val turim uzrazyma plaukt su laivu stebet banginiu! Cia atplaukia orkos, kasalotai, nes prie kranto gilu, jie randa daug lengvo maisto. Turetu but neitiketina! Malonumas brangus, bet kur daugiau toki daikta pamatysi.. O jei netycia nepamatai – grazina 80% pinigu
Taigi vakar atsiskyrem nuo grupes. Trise. Du bicai ir as. Jie planavo tranzuot po pietine sala, turi dar po pora savaiciu iki skrydzio namo. Tai savvaite sutarem praleisti ant ratu kartu.
Welingtone, ju sostinej, kemperiai nenuomojami, o ir kelt juos per Cook Straight sasiauri tarp dvieju salu, brangu. Vienintelis variantas ivykdyt plana liko vaziuot i Christchurch, is ten pasiimt ir ten grazint. Vakar ryte persikelem pesciom (apie 3,5 val). Atsidurem mazuteliam kaimely Piktone, Savignon Blanc vyno regione, su daugiausia sauletu dienu metuose. Ir tikrai! Visur toki visoki ora turejom, kelte buvo pilka, darganota, nyku, o tik atsikele, vel pakliuvom i vasara. Uzsidedam nuo saules poveikio stipraus kremo ir pirmyn. Ketinom cia issinuomot dviem dienom masina – nuvaziavimui iki Christchurch. Dviem, nes ofisas sestadieniais – iki 12 am, sekmadieniais – nedirba. Masinos nuoma is pradziu atrode nekaip. Nebuvom nieko uzsirezervave, kainos nezmoniskos. Tada radom ‘relocation’ varianta. O tai reiske, kad turim per dvi dienas i kita kompanijos padalini pristatyti masina, nes jiem jos reikia. Taigi 50 dol dviem dienom! Nerealiai
Kadangi viztiek vaziuojam palei vandenyno kranta, vakar sustojom viename is laukiniu kempingu. As po aplinkines kalvas vazinejau, jie gurksnojo arbata. Vaizdai fantastiski! Vel visai kitokie. Kalvos, kalnai, bet be jokios augmenijos, tik geltona ir pilka kaip siaudas zole, tokios pat avys. Kontrastas siaur. salos ryskiai kaip golfo lauku zolei.
Tai buvo pirmas pavazinejimas ne ant asfalto. 2:20 gryno vaziavimo, 800 m pakilimo, pulso vid 134.
Rasau is palapines, apsimiegojus dar, Kioukuros kempinge. Uz poros val turim uzrazyma plaukt su laivu stebet banginiu! Cia atplaukia orkos, kasalotai, nes prie kranto gilu, jie randa daug lengvo maisto. Turetu but neitiketina! Malonumas brangus, bet kur daugiau toki daikta pamatysi.. O jei netycia nepamatai – grazina 80% pinigu
